sensum

   Nežinau, ar kas nors gali būti taip, kaip buvę. Tyra. Tikra. Nepaprasta. Taip saldu ir tuo pačiu lengva - tarsi mano mėgstamiausi ledai. Paradoksalu, bet sumaištį būtent ir talpinu ledų procijose. Tarsi jie galėtų užšaldyti pokyčius ir taip sugrąžinti praeitį. Naivu. To niekas negali.

   O dar prisimenu, kai buvo kitaip. Kai vienas kitu šventai tikėjom, žadėjom pasenti (kartu) ir viską gardinom karamele. Saldžia saldžia. Kaip tuometinis mūsų tikrumas. Paprastumas. Geras tada buvo jausmas - tikėti tikėjimu. Galbūt optimizmu. Ar net svajonėmis.
   Žinai, kas liko dabar? Svaigus alkoholio kvapas, kuris riečia mano nosį ne mažiau, nei cigarečių (o jų mano uoslė vengia tarsi dabartinio tavęs). Liko tik skendimo ir dužusių vilčių jausmas, lydimas gražiausių saulėlydžių. Nors jie nesikeičia. Jie visada gražūs.
   Jausmas.