incipiens

   Kiekvieną garsą lydi tyla. Nebyli, bet iškalbinga. Kiekvieną melą lydi tiesa. Skaudi, bet verta meilės. Kiekvieną pažintį lydi išsiskyrimas. Nepamirštamas, bet tik kuriam laikui. Kiekvieną pradžią lydi pabaiga. Kiekvieną pabaigą lydi pradžia. Ir tai - tarsi užburtas ratas. Nepriklausantis tik mums arba niekam. Bet dažniau niekam.

   Jei kas paklaustų, ar, mano nuomone, kas nors apskritai kada nors baigiasi, negalėčiau atsakyti teigiamai. Verčiau mįslingai sudvejočiau ir flegmatiškai papurtyčiau galvą. Mirtis? Tik tarpinė stotelė.

Muzika? Ji visada skamba. Avangardą girdime kiekvieną sekundę. Tyla? Ji visada mūsų mintyse, ypač tada, kai jos mažiausiai reikia. Meilė? Jokiu būdu! Laimė? Ji visada tyliai laukia. Saulė? Ne! Bent jau kol kas. Mintys? Ne! Talentas jas išreikšti? Jis tik auga. Nuoširdumas? Mažėja iki tam tikro taško. Jį priėjęs žmogus tampa nuoširdžiausiu pasaulyje. Ir tada aš papurtyčiau galvą vėl. Tik šį kartą - entuziastingai. Galingai.
   Nes niekas neturi pabaigos. Tik ne šiandien. Tik ne ten kur Tu ir aš.

   Pradedant.