tandem

   O būna paskutinių vakarų šiltesnių už rugpjūčio vėją. Kai viduj gera, nes turėjai kažką brangaus. Net jei viskas, kas liko, tėra prisiminimai, jie geba sušildyti, kai šalta. Apglėbti. Priglausti. Priversti tikėti - savim ir pasauliu. Geresniu rytojumi. Šviesesniu. Nors tokių ,,vakar", kuriuos turėjau šią vasarą, galbūt jau niekas nepralenks. Mano vaizduotė šilčiau sukurti nebegali.

   Ir kai bus šalta, prisiminsiu tai. Šaltas kaip ledas bangas ir karštus kaip rytinė kava žodžius. Prisiminsiu tai, kas vertė juoktis ir užmiršti viską. Net patį gyvenimą. Kai bus šalta, mintimis sugrįšiu į miškų ošimo apsuptą nebūtį, kuria dalijomės nesipykdami. Mes buvome vienas asmuo, o vienas asmuo buvo mes. Ir tai galėjo tęstis amžinai. Ir tęsis, jei tik toliau taip laikysime. Juk kai šalta, galėsime grįžti. Ten, kur apkabinimu išspręsdavom visas negandas.
   Ir tik bangų mūša, lydima skambaus juoko, primins jus. Ir vers judėti tolyn. Nes jūs - mano motyvacija. Jūs - mano saulė.
   Paskutinis.